Jeigu aš jūsų paklausčiau „ar jaučiatės saugūs savo šalyje“, kokia pirma mintis šautų į galvą?
Na tie, kas atsakė teigiamai paprašysiu paaiškinti ir galbūt duoti kokių nors naudingų patarimų, nes darosi sunku suvokti kaip galima jaustis saugiai, kai nuolat per masines informacijos priemones girdime apie vagystes, žmogžudystes, išprievartavimą, pedofilus, nebaudžiamumą...Gaila, bet mintyse kyla tik vienas tokio atsakymo paaiškinimas – abejingumas. Štai čia puikiai tiktų tūkstantį kartų cituojami Šv. rašto žodžiai „žmogus bus aklas ir kurčias tol, kol savo kailiu to nepatirs, nepatirs nuodėmės, nuopuolio, skausmo, mirties dvelksmo“.
Nepriklausomai nuo to kaip jūs atsakėte į prieš tai iškeltą klausimą, ko gero neatsiras nė vieno, kuris prieštarautų, jog poreikis būti saugiam ir pripažintam – vienas svarbiausių socialinės šiuolaikinio žmogaus būsenos elementų. Teisingą, darnią pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę dažniausiai lemia būtent kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumo jausmas.
Kadangi žmogaus lūkesčiai neišsipildo neįdėjus jokių pastangų, siūlyčiau kartu pradėti domėtis bandančiomis užtikrinti saugumą institucijomis Lietuvoje, iš kurių pagrindinė - Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos. Sužinoti kas tai per institucija, kokia veikla užsiima ir kokiomis priemonėmis siekia užtikrinti mūsų saugumą, kaip jam sekasi lyginant su analogiškomis užsienio institucijomis, kokios yra esminės problemos šios institucijos, ką reiktų keisti, kad Lietuvoje pagerėtų situacija ir būtų galima jaustis saugesniems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą