KALĖJIMŲ APLINKOS ĮTAKA KALINIŲ ELGSENAI

Kodėl kaliniai nesikeičia? Kitaip tariant, kodėl jie išėję į laisvę ir toliau vykdo nusikaltimus?

Ko gero nė vienas iš mūsų nenorėtų atsidurti ten, kur yra ribojama laisvė veikti, būti su artimaisiais, kur nuolat esi prižiūrimas ir turi klausyti bei vykdyti tau nepatinkančius nurodymus...Vis dėlto kalėjimas – tai tartum kiekvieno žmogaus pasirinkimas, nes visi galime pasirinkti kaip mums dera ar nedera elgtis ir žinome savo veiksmų pasekmes, žinoma, yra ir išimčių, kuomet yra apkaltintas nekaltas asmuo. Bet kokiu atveju tie žmonės, kurie vienaip ar kitaip atsidūrė nelaisvėje dažniausiai būna dviejų elgsenos tipų: kaliniai, besigailintys savo poelgių ir pradedantys vertinti gyvenimą išėjus atgal į laisvę, bei kiti kaliniai, nejaučiantys jokio supratimo apie savo poelgio netinkamumą ir  nematantys prasmės keistis. Nenuostabu, kad pastarieji kelia daugiausiai problemų tolesniam visuomenės saugumui šalyje.

LR teisingumo ministras R. Šimašius

Greičiausiai todėl LR teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos pagrindinis tikslas – efektyvaus nuteistųjų perauklėjimo užtikrinimas. Pasak ministro dažniausiai nuo to priklauso visos visuomenės saugumas. „Tik tuomet, kai asmuo nebenorės grįžęs iš įkalinimo įstaigos vėl nusikalsti, būsime saugesni, o tam būtinas intensyvus darbas su nuteistaisiais, padedant jiems pasitaisyti, įgyti darbinių įgūdžių, sėkmingai grįžti į bendruomeninį gyvenimą." 


Viena iš siūlomų Lietuvoje saugumo užtikrinimo ir sumažinimo pasikartojančius nusikaltimus priemonių - nuteistųjų elektroninis monitoringas.
Plačiau apie tai žiūrėti video: 

Lietuva rengiasi nuteistuosius sekti elektroninėmis priemonėmis. Dar plačiau                                    2011-01-25 d. LTV laidoje "Panorama" arba http://www.it-consulting.lt 

Vis dėlto kas lemia tokią kalinių elgseną?

Žymus prancūzų istorikas ir filosofas Michelis Foucault nagrinėjęs XIX amžiaus Prancūzijos kalėjimų sistemą rado begalę panašumų su šiandiena. 

Prancūzų istorikas ir filosofas Michel Foucault

Pasak autoriaus, „kalėjimai nesumažina nusikalstamumo masto: galima kiek nori juos plėsti, gausinti ar transformuoti, nusikaltimų ir nusikaltėlių kiekis lieka pastovus arba, dar blogiau, didėja. /.../ Įkalinimas skatina pakartotinius nusikaltimus. Išėjus iš kalėjimo, daugiau šansų negu anksčiau vėl į jį patekti. /.../ Kalėjimas neišvengiamai gamina nusikaltėlius. Juos gamina egzistencija, kurią jis primeta kalinamiesiems: jie izoliuojami vienutėse, verčiami dirbti nereikalingą, niekur nepritaikomą darbą. /.../ Kalėjimas gamina nusikaltėlius ir todėl, kad kaltinamieji patiria smurtą. Kalėjimo paskirtis yra vykdyti įstatymus ir ugdyti pagarbą jiems; tačiau visas jo funkcionavimas paremtas piktnaudžiavimu valdžia. /.../ Sąlygos, kuriose atsiduria išėję į laisvę kaliniai, fatališkai pasmerkia juos naujam nusikaltimui. /.../ Pagaliau kalėjimas gamina nusikaltėlius netiesiogiai, įstumdamas į skurdą kalinio šeimą.“ 

Niekam nėra paslaptis, jog tokios autoriaus išvardintos problemos kyla visų pasaulio šalių kalėjimuose. Žinoma, vienose šalyse šios problemos yra efektyviau sprendžiamos, kitose ne taip efektyviai (vėliau pratęsime šią temą ir panagrinėsime bei palyginsime užsienio kalėjimų sistemą su Lietuvos).

Taigi grįžtant prie prieš tai iškelto klausimo... ko gero visiem atsakymas yra pakankamai aiškus, jog dažniausiai kalinio aplinka (pati kalėjimų sistema) lemia tokį elgesį – agresyvų, grubų, vengiantį bet kokio patarimo, nesuprantantį ir nepriimantį jokios kritikos bei skatina nusikaltimų pasikartojimą.

JAV psichologas Philip Zimbard 

Prie tokių išvadų priėjo ir JAV psichologas Philip Zimbardo, kurio 1971 m. rugpjūčio 14 - 20 d. iniciatyva buvo vykdomas garsusis Stanfordo kalėjimo eksperimentas su 24 studentais. Šio eksperimento metu buvo siekiama išsiaiškinti kokią įtaką aplinka daro žmogaus elgesiui. Bandymas buvo nutrauktas vos po šešių dienų, dėl daugumos kalėjimo prižiūrėtojų vaidmens atliekančiųjų suagresyvėjimo ir tariamų kalinių depresijos, bei psichologinių pažeidimų. Eksperimentas patvirtino, kad patekęs į tam tikras aplinkybes ir stiprią įtaką net garbingas, geras ir psichiškai stabilus žmogus gali tapti žiauriu smurtautoju ir tuo mėgautis.

Daugiau sužinoti apie eksperimentą, bei pamatyti dalyvių išgyvenimus galite žemiau esančiame video: