UŽSIENIO PRAKTIKA

LR kalėjimų departamentas tikrai nėra tobulas. Labiau juo pasidomėjusios suradome nemažai problemų. Mums pasidarė įdomu: kaip kalėjimų departamentai veikia kitose šalyse, kokias funkcijas vykdo ir kuo skiriasi nuo mūsų šalies Kalėjimų departamento.

Prieš atsakydamos į šį klausimą pasidomėjome kelių valstybių (Latvija, JAV, Dž. Britanijos, Šri lankos) kalėjimų departamentais ir išsiaiškinome, jog visų jų funkcijos yra ganėtinai panašios. 


Pagrindinės iš jų yra:

• apgyvendinti laisvės atėmimo bausme nuteistus asmenis ir juos laikyti įkalintus visą nustatytą laiką;
• perauklėti nusikaltėlius;
• suteikti kaliniams tinkamas sąlygas gyventi, dirbti ar mokytis;
• nežiūrint to, kad institucijų tikslai yra labai panašūs, galima sakyti vienodi, pačios institucijos yra skirtingo dydžio, struktūros, pavaldumo ir pan. 

Latvija yra labai panaši į Lietuvą daugeliu aspektų. Panašus jų dydis, istorija, tradicijos, įstatyminė sistema. Panaši yra ir kalėjimų departamento sistema bei jo funkcijos. Iš apžvelgtų šalių Latvija yra pati panašiausia į Lietuvą. Kalėjimų departamentas šioje šalyje yra nelabai didelė įstaiga, turinti keletą skyrių. Departamentas vadovauja įkalinimo įstaigoms ir skirsto joms valstybinius asignavimus.

 

JAV federalinis kalėjimų biuras yra labai stambi organizacija. Ji turi keletą funkcinių skyrių, taip pat ir regioninių, kurie apima po keletą valstijų. Tai suprantama, nes pati šalis yra didžiulė, todėl atitinkamai ir kalėjimų skaičius yra didelis. Pagrindinis skirtumas nuo Lietuvos yra tas, kad JAV yra nemažai privačių kalėjimų. Tokiuose kalėjimuose yra sustiprintas saugumas, dėl didesnių finansinių išteklių. Yra gausu mokslinių tyrimų bandančių sužinoti, kurie iš jų yra geresni, tačiau atsakymo į šį klausimą tyrėjai neranda iki šiol. Plačiau galite paskaityti čia:

http://www.bop.gov/news/research_projects/published_reports/pub_vs_priv/camp_daggett.pdf

Britanija yra dar viena šalis kurioje kalinių išlaikymo problemas padeda spręsti privatūs kalėjimai. Jie labai palengvina Kalėjimų departamento veiklą. Pats kalėjimų departamentas Britanijoje neturi daug funkcijų, svarbiausia jų - paskirstyti lėšas pavaldžioms įstaigoms

Šri Lanka yra labai atsiskyrusi valstybė, todėl jos kalėjimų sistema taip pat vystėsi kiek atribota nuo likusio pasaulio. Šios šalies kalėjimuose siekiama visiško perauklėjimo, todėl daug pastangų dedama kalinių psichologinei sveikatai palaikyti. Prižiūrėtojai stengiasi tapti draugais, padėti kaliniams, išklausyti juos. tikimasi jog toks elgesys padės sumažinti pakartotinių nusižengimų skaičių. Tokia praktika kol kas nėra taikoma jokioje kitoje valstybėje, bet būtų labai įdomu pamatyti kaip tokia strategija veikia įkalintuosius.

KAS 2011 M. VYKSTA LR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE?

2011 m. liepos 12 d. teisingumo ministro sprendimu buvo pakeista Kalėjimų departamento vadovybė. Saulius Vitkūnas buvo nušalintas iš departamento direktoriaus (vadovo) pareigų ir tapo direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už prioritetinę šios įstaigos veiklos sritį - socialinę nuteistųjų reabilitaciją ir integraciją į visuomenę. Kalėjimų departamento vadovo pareigas, kol bus paskirtas naujas direktorius, laikinai eiti  paskirtas Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Širvaitis.

Naujas pareigas tuo pat kartu pradeda eiti ir buvęs Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Dubinas, nuo šiol paskirtas vadovauti Laisvės atėmimo vietų ligoninei. Po vadovų rokiruočių, kaip ir anksčiau, Kalėjimų departamente lieka vadovo ir trijų pavaduotojų pareigybės, tačiau jų funkcijos ir atsakomybės sritys iš esmės perskirstytos. Šiuo metu konkursai vyksta ir Kauno tardymo izoliatoriaus bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovų pareigoms užimti.

Išgirdus tokį įvykį, kyla klausimas "kodėl tokiu būdu reikėjo keisti Kalėjimų departamento vadovybę"?

LR teisingumo ministro Remigijus Šimašius savo sprendimą aiškina taip:

„Kiekvienai savo kuruojamos srities įstaigai keliu aukštus veiklos efektyvumo standartus, o  vadovų rotacija yra vienas iš būdų užtikrinti, kad nuolat būtų einama į priekį. Kalėjimų sistemoje jau padarėme bei pradėjome nemažai pokyčių, todėl ir toliau turime sutelktai ir atsakingai dirbti siekiant, kad sistema veiktų ne tik taupiau, bet svarbiausia, kad tinkamai užtikrintų pagrindinį tikslą – efektyviai vykdytų nuteistųjų perauklėjimą. Vertinu buvusio vadovo darbus bei indėlį, ir neabejoju, jog jo ilgametė patirtis bei profesionalumas leis pasiekti esminį postūmį užtikrinant sėkmingą nuteistųjų integraciją į visuomenę, nuo ko priklauso mūsų visų saugumas“.

2011 m. liepos 27 d. LR teisingumo ministerija (TM) paskelbė viešą konkursą į Kalėjimų departamento vadovo pareigas. Kandidatai, norintys dalyvauti konkurse, Teisingumo ministerijai dokumentus buvo kviečiami pateikti iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. (imtinai)

Kokie gi reikalavimai tokioms aukštoms pareigoms užimti ?

Šio konkurso sąlygose buvo nurodyta, jog pretenduoti į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas gali aukštąjį universitetinį ar jam prilygstantį išsilavinimą, ne mažesnę nei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys, dirbę vadybos, viešojo administravimo, socialinio ar teisinio darbo, profesinės karo tarnybos srityse. Taip pat kandidatai privalo išmanyti Lietuvos ir tarptautinius teisės aktus, susijusius su baudžiamąją teise bei viešuoju administravimu, mokėti bent vieną užsienio kalbą.

Teisingumo ministras R. Šimašius iš naujojo vadovo tikisi veiklos efektyvumo, sąžiningumo ir atsakomybės principų užtikrinimo, siekiant, kad įstaiga ir visa jai pavaldi sistema veiktų sklandžiai, taupiai bei sėkmingai įgyvendintų jai iškeltus uždavinius.

iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. vadovauti Kalėjimų departamentui norą pareiškė 2 pretendentai, -  informavo Teisingumo ministerija. Tačiau dar yra tikimybė, kad kiti kandidatai pageidavimo dalyvauti dokumentus išsiuntė paštu. Kolkas nė vienas iš pateikusių dokumentus pretendentų anksčiau nėra dirbęs bausmių vykdymo sistemoje.

Šiuo metu tikrinama, ar pretendentų dokumentai atitinka Kalėjimų departamento direktoriaus pareigybei keliamiems specialiems reikalavimams. Vėliau atitikę reikalavimus pretendentai bus siunčiami tikrintis sveikatos bei fizinio pasirengimo duomenų.Taip pat bus kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl asmens patikrinimo. Po visų šių veiksmų bus nustatyta konkreti konkurso data. 

IŠRADINGUMU PASIŽYMINČIŲ ARTIMŲJŲ "LAUKTUVĖS" KALINIAMS

Pridėti antraštę

Niekam nėra paslaptis, jog į kalėjimų aplinką patenka daug kaliniams draudžiamų kalėjime naudoti daiktų, vieni iš jų yra surandami ir konfiskuojami, kiti – „saugiai“ atsiduria kalinių rankose. Patekimo į šią aplinką būdų yra nemažai, tačiau pagrindiniai ir visiems gerai žinomi būtų: per artimuosius, per kalėjimuose dirbančius korumpuotus asmenis, per kalėjimo tvorą. 


Jei asmuo, norėjęs perduoti draudžiamą daiktą yra pagaunamas, tai Lietuvoje už narkotinių medžiagų perdavimą, laikymą, platinimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas, o už kitų draudžiamų daiktų perdavimą nuteistiesiems – administracinės baudos (dažniausiai piniginės). O kaliniui, priėmusiam tokį daiktą ir pagautam "už rankutės", laikoma, kad buvo pažeistos vidaus tvarkos taisyklės ir skiriamos nuobaudos. Griežčiausia jų – baudos izoliatorius (vienutė).

LR teisėsaugos ministerija, LR kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos ieško kuo efektyvesnių būdų šiai problemai spręsti, tačiau tokių nusikaltimų skaičius vis auga, jų įvykdytojų išaiškinimas darosi vis sudėtingesnis (todėl dažniausiai nėra pagaunami ir nuteisiami tokie asmenys), o daiktų perdavimo būdų išradingumas vis didėja, todėl itin apsunkina jų darbą.

Kaip matome prieš tai mūsų aprašytas įrašas "kalėjimų aplinkos įtaka kalinių elgsenai" glaudžiai siejasi su šia problema, nes pagrinde kalėjimų aplinka, ribojanti kalinių laisvę, sudaro sąlygas kalinius nusikalsti pačiame kalėjimų viduje. Kiekvienam iš mūsų yra labai sunku atsikratyti įpročių, dar sunkiau atsisakyti bendravimo, kiekvienas iš mūsų nori labiau to, kas yra draudžiama, ne taip lengvai pasiekiama. Kiekvienas iš mūsų siekia būti pripažintas ir jaustis saugiai. Lygiai taip pat ir kaliniai nori šių dalykų. Todėl perduodami daiktai dažniausiai atspindi jų siekius. Mobilieji telefonai - siekis palaikyti ryšį, bandravimą, narkotikai, cigaretės - nesugebėjimas atsikratyti senų blogų įpročių (priklausomybė), šaltieji ginklai - ginyba, saugumo ir pripažinimo užtikrinimas, brangenybės - galios ir pripažinimo užtikrinimas. Taip besielgdami jie kuria neigiamą aplinką, neskatinančią pasikeisti, o priešingai pažeisti rėžimą, agresyviai elgtis, o blogiausia, kad tokiu būdu kaliniai skatina nusikalsti kitus, nejausdami savo poelgio atsakomybės. Todėl kaliniams būtina sudaryti sąlygas atsikratyti žalingų įpročių, rūpintis jų užimtumu, labiau prižiūrėti agresyvius ir siekiančius galios kalinius bei kitokiomis priemonėmis skatinti elgtis žmogiškiau.

Taigi priemonės kovojant su šia problema galėtų būti šios: administracinių baudų didinimas už draudžiamų daiktų perdavimą, viešieji darbai, bausmės pratęsimas kaliniui už daiktų priėmimą ir skatinimą kitus nusikalsti, mažinimas vaizdo kamerų trūkumo ir jų tvirtinimas ne tik įstaigos viduje, bet ir išorėje (iš kur dažniausiai perduodami daiktai), operatyvesnio personalo paieška ir kt.

Štai čia galite pamatyti kokias, išradingumu pasižyminčias, „lauktuves“ kalinių artimieji mėgino perduoti

2011 m. kovo 21 – 22 d. Marijampolės pataisos namų teritorijoje per mažiau nei pusę paros užfiksuoti ir užkardyti net trys bandymai per įstaigos tvorą aprūpinti nuteistuosius mobiliojo ryšio priemonėmis bei svaigalais, informuoja Kalėjimų departamentas. Įtariama, jog tai buvo suslėgto oro patrankos pagalba įvykdytas paketo šūvis į įstaigos teritoriją. Nusikaltėliai nebuvo sugauti.

Mėginami permesti draudžiami daiktai. Foto: LR Kalėjimų departamentas

Mėginami permesti draudžiami daiktai. Foto: LR Kalėjimų departamentas

Siuntinių permetimas per kalėjimo tvorą Lietuvoje nėra retas atvejis. Daugiausi problemų kelia įkalinimo įstaigos miesto centruose ar apsuptos privačių kiemų, į kurias prižiūrėtojai neturi teisės brautis. Iš jų į kalėjimo teritorijas ir skrenda siuntiniai. Paketų permetimas per tvorą yra vienas iš paprastesnių būdų perduoti nuteistiesiems tai ko jiems trūksta. Pasak Panevėžio pataisos namų direktoriaus Edvardo Norvaišo, "laisvėje likusių bendrų, bandančių "pagelbėti" nuteistiesiems, fantazija liejasi per kraštus – narkotikai ne tik per tvoras mėtomi, bandomi įnešti paslepiant net intymiausiose kūno vietose, bet netgi siunčiami laiškais, pašto ženklus prie vokų priklijuojant iš narkotinių medžiagų sumaišyta košele." Galimybė kaliniams gauti narkotikų ir kitų draudžiamų daiktų yra plati. Dalis pergabenimų yra sulaikoma, tačiau nežinoma, kiek jų lieka nepastebėti. Deja, dažniausiai pastebimos tik pasekmės, oficiali statistika skelbia, kad narkotikus įkalinimo įstaigose vartoja net 20 proc. asmenų, atliekančių bausmę .

2010 m. liepos 28 d.  Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančiui sūnui mama norėjo perduoti liemenėlėje įsiūtus 11 laikrodžio elementų. Taip pat ant higieninio paketo, priklijuotą mažesnį paketėlį, kuriame buvo 4 baltos spalvos grandinėlės (manoma, sidabrinės), geltonos spalvos auskaras (manoma, auksinis) bei laikrodžio korpusas.

Mėginami perduoti draudžiami daiktai. Foto: LR Kalėjimų departamentas

2008 m. rugpjūčio mėn. Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bandyta perduoti šaldytuve paslėptus draudžiamus turėti daiktus. Šaldytuvo korpuse, viršutinėje dalyje, labai gerai padarytoje slėptuvėje, kuri buvo apipurkšta poliestirolio putomis buvo aptikta 34 vienetai mobiliųjų telefonų, 13 vienetų SIM kortelių, 12 kroviklių, 2 telefono akumuliatoriai, 14 įkroviklių antgalių. Folijoje suvyniotame ryšulyje taip pat rastos 29 ampulės su vaistiniais preparatais, skirtais sportininkams. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Mėginami perduoti draudžiami daiktai. Foto: LR Kalėjimų departamentas

2007 m. vasario mėn. Alytaus pataisos namuose per tvorą buvo permestas paketas, kuriame buvo rasta 10 SIM kortelių, 6 užspaudžiami polietileno maišeliai, kuriuose buvo rasta per 150 gramų kvaišalų. Įtariama, kad šios medžiagos – kvaišalai: baltieji milteliai – amfetaminas, kiti – heroinas. Pasak Alytaus pataisos namų direktoriaus Kęstučio Jasmonto, toks didelis vienkartinis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis aptiktas pirmąkart įstaigos istorijoje. Nusikaltėliai nebuvo sugauti.

Mėginami permesti draudžiami daiktai. Foto: LR Kalėjimų departamentas

Kiti pareigūnų radiniai:

Mėginami perduoti draudžiami daiktai. Foto: LR Kalėjimų departamentas

KAS VIS DĖLTO YRA TAS LR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTAS?

Lietuvoje esantis LR kalėjimų departamentas yra

LR teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga, kuri organizuoja suėmimo ir teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą.

Biudžetinė įstaiga, kurios veikla finansuojama pagrinde iš LR mokesčių mokėtojų lėšų. Taip pat departamento lėšų šaltiniais gali būti nebiudžetinės lėšos, parama.

Viešasis juridinis asmuo, todėl teikia laisvai prieinamą informaciją apie savo veiklą

Departamentas turi:

• 15 jam pavaldžių įkalinimo įstaigų, kurios vykdo suėmimą ir laisvės atėmimo bausmę,
• 49 teritorines pataisos inspekcijas, kurios vykdo bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, ir lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą asmenų priežiūrą,
• Mokymo centrą, kuriame mokomi naujai priimti į tarnybą departamentui pavaldžiose įstaigose darbuotojai,
• prie 3 įkalinimo įstaigų veikiančias valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kalėjimų departamentas. Valstybės įmonėse įdarbinami nuteistieji. Šiose įmonėse gaminami baldai, elektros instaliacijos detalės, durų ir langų apkaustai, įvairūs liejiniai iš metalo, siuvama patalynė, darbiniai drabužiai, gaminama darbinė avalynė, remontuojami automobiliai. 

Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija

Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas

Kalėjimų  departamento prie LR teisingumo ministerijos Mokymo centras

Departamentas bei jam pavaldžios kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos bei pataisos inspekcijos sudaro vieningą organizacinę sistemą – bausmių vykdymo sistemą.

Pagrindiniai uždaviniai:

organizuoti ir vykdyti bausmių vykdymo sistemos reformą;
sudaryti sąlygas asmenims, kuriems teisėjo ar teismo nutartimi kardomąja priemone paskirtas suėmimas, laikyti;

užtikrinti teismų nuosprendžių (nutarčių), kuriais nuteista laisvės atėmimu, pataisos darbais be laisvės atėmimo, atėmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, vykdymą;

sudaryti LR įstatymais nustatytas sąlygas kriminalinei bausmei atlikti ir organizuoti pataisymo priemonių taikymą nuteistiesiems.

Kalėjimų departamento struktūra

[vėliau bus papildyta]

Departamento vadovybę sudaro:

•  „X“ direktorius (šiuo metu Kalėjimų departamento direktoriaus funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Širvaitis) Kol kas nuo viešo konkurso paskelbimo pradžios (š.m. 07.27 d.) iki dabar  į kalėjimų departamento vadovo pareigas tinkamo pretendento neatsirado.
• Saulius Vitkūnas (direktoriaus pavaduotojas)
• Gintaras Zaveckis (l.e. direktoriaus pavaduotojo pareigas)
• Antanas Laurinėnas (patarėjas)

 Plačiau apie LR Kalėjimų departamento veiklą rasite šioje nuorodoje:  

 http://www.kalejimudepartamentas.lt/default.aspx?item=home

KALĖJIMŲ APLINKOS ĮTAKA KALINIŲ ELGSENAI

Kodėl kaliniai nesikeičia? Kitaip tariant, kodėl jie išėję į laisvę ir toliau vykdo nusikaltimus?

Ko gero nė vienas iš mūsų nenorėtų atsidurti ten, kur yra ribojama laisvė veikti, būti su artimaisiais, kur nuolat esi prižiūrimas ir turi klausyti bei vykdyti tau nepatinkančius nurodymus...Vis dėlto kalėjimas – tai tartum kiekvieno žmogaus pasirinkimas, nes visi galime pasirinkti kaip mums dera ar nedera elgtis ir žinome savo veiksmų pasekmes, žinoma, yra ir išimčių, kuomet yra apkaltintas nekaltas asmuo. Bet kokiu atveju tie žmonės, kurie vienaip ar kitaip atsidūrė nelaisvėje dažniausiai būna dviejų elgsenos tipų: kaliniai, besigailintys savo poelgių ir pradedantys vertinti gyvenimą išėjus atgal į laisvę, bei kiti kaliniai, nejaučiantys jokio supratimo apie savo poelgio netinkamumą ir  nematantys prasmės keistis. Nenuostabu, kad pastarieji kelia daugiausiai problemų tolesniam visuomenės saugumui šalyje.

LR teisingumo ministras R. Šimašius

Greičiausiai todėl LR teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos pagrindinis tikslas – efektyvaus nuteistųjų perauklėjimo užtikrinimas. Pasak ministro dažniausiai nuo to priklauso visos visuomenės saugumas. „Tik tuomet, kai asmuo nebenorės grįžęs iš įkalinimo įstaigos vėl nusikalsti, būsime saugesni, o tam būtinas intensyvus darbas su nuteistaisiais, padedant jiems pasitaisyti, įgyti darbinių įgūdžių, sėkmingai grįžti į bendruomeninį gyvenimą." 


Viena iš siūlomų Lietuvoje saugumo užtikrinimo ir sumažinimo pasikartojančius nusikaltimus priemonių - nuteistųjų elektroninis monitoringas.
Plačiau apie tai žiūrėti video: 

Lietuva rengiasi nuteistuosius sekti elektroninėmis priemonėmis. Dar plačiau                                    2011-01-25 d. LTV laidoje "Panorama" arba http://www.it-consulting.lt 

Vis dėlto kas lemia tokią kalinių elgseną?

Žymus prancūzų istorikas ir filosofas Michelis Foucault nagrinėjęs XIX amžiaus Prancūzijos kalėjimų sistemą rado begalę panašumų su šiandiena. 

Prancūzų istorikas ir filosofas Michel Foucault

Pasak autoriaus, „kalėjimai nesumažina nusikalstamumo masto: galima kiek nori juos plėsti, gausinti ar transformuoti, nusikaltimų ir nusikaltėlių kiekis lieka pastovus arba, dar blogiau, didėja. /.../ Įkalinimas skatina pakartotinius nusikaltimus. Išėjus iš kalėjimo, daugiau šansų negu anksčiau vėl į jį patekti. /.../ Kalėjimas neišvengiamai gamina nusikaltėlius. Juos gamina egzistencija, kurią jis primeta kalinamiesiems: jie izoliuojami vienutėse, verčiami dirbti nereikalingą, niekur nepritaikomą darbą. /.../ Kalėjimas gamina nusikaltėlius ir todėl, kad kaltinamieji patiria smurtą. Kalėjimo paskirtis yra vykdyti įstatymus ir ugdyti pagarbą jiems; tačiau visas jo funkcionavimas paremtas piktnaudžiavimu valdžia. /.../ Sąlygos, kuriose atsiduria išėję į laisvę kaliniai, fatališkai pasmerkia juos naujam nusikaltimui. /.../ Pagaliau kalėjimas gamina nusikaltėlius netiesiogiai, įstumdamas į skurdą kalinio šeimą.“ 

Niekam nėra paslaptis, jog tokios autoriaus išvardintos problemos kyla visų pasaulio šalių kalėjimuose. Žinoma, vienose šalyse šios problemos yra efektyviau sprendžiamos, kitose ne taip efektyviai (vėliau pratęsime šią temą ir panagrinėsime bei palyginsime užsienio kalėjimų sistemą su Lietuvos).

Taigi grįžtant prie prieš tai iškelto klausimo... ko gero visiem atsakymas yra pakankamai aiškus, jog dažniausiai kalinio aplinka (pati kalėjimų sistema) lemia tokį elgesį – agresyvų, grubų, vengiantį bet kokio patarimo, nesuprantantį ir nepriimantį jokios kritikos bei skatina nusikaltimų pasikartojimą.

JAV psichologas Philip Zimbard 

Prie tokių išvadų priėjo ir JAV psichologas Philip Zimbardo, kurio 1971 m. rugpjūčio 14 - 20 d. iniciatyva buvo vykdomas garsusis Stanfordo kalėjimo eksperimentas su 24 studentais. Šio eksperimento metu buvo siekiama išsiaiškinti kokią įtaką aplinka daro žmogaus elgesiui. Bandymas buvo nutrauktas vos po šešių dienų, dėl daugumos kalėjimo prižiūrėtojų vaidmens atliekančiųjų suagresyvėjimo ir tariamų kalinių depresijos, bei psichologinių pažeidimų. Eksperimentas patvirtino, kad patekęs į tam tikras aplinkybes ir stiprią įtaką net garbingas, geras ir psichiškai stabilus žmogus gali tapti žiauriu smurtautoju ir tuo mėgautis.

Daugiau sužinoti apie eksperimentą, bei pamatyti dalyvių išgyvenimus galite žemiau esančiame video:

SAUGUMAS - vienas svarbiausių poreikių šiuolaikinėje visuomenėje

Jeigu aš jūsų paklausčiau „ar jaučiatės saugūs savo šalyje“, kokia pirma mintis šautų į galvą?

                                        

Na tie, kas atsakė teigiamai paprašysiu paaiškinti ir galbūt duoti kokių nors naudingų patarimų, nes darosi sunku suvokti kaip galima jaustis saugiai, kai nuolat per masines informacijos priemones girdime apie vagystes, žmogžudystes, išprievartavimą, pedofilus, nebaudžiamumą...

Gaila, bet mintyse kyla tik vienas tokio atsakymo paaiškinimas – abejingumas. Štai čia puikiai tiktų tūkstantį kartų cituojami Šv. rašto žodžiai „žmogus bus aklas ir kurčias tol, kol savo kailiu to nepatirs, nepatirs nuodėmės, nuopuolio, skausmo, mirties dvelksmo“.

             

Nepriklausomai nuo to kaip jūs atsakėte į prieš tai iškeltą klausimą, ko gero neatsiras nė vieno, kuris prieštarautų, jog  poreikis būti saugiam ir pripažintam – vienas svarbiausių socialinės šiuolaikinio žmogaus būsenos elementų. Teisingą, darnią pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę dažniausiai lemia būtent kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumo jausmas.

Kadangi žmogaus lūkesčiai neišsipildo neįdėjus jokių pastangų, siūlyčiau kartu pradėti domėtis bandančiomis užtikrinti saugumą institucijomis Lietuvoje, iš kurių pagrindinė - Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos. Sužinoti kas tai per institucija, kokia veikla užsiima ir kokiomis priemonėmis siekia užtikrinti mūsų saugumą, kaip jam sekasi lyginant su analogiškomis užsienio institucijomis, kokios yra esminės problemos šios institucijos, ką reiktų keisti, kad Lietuvoje pagerėtų situacija ir būtų galima jaustis saugesniems.